- žlioberuoti
- žliõberuoti, -uoja, -avo žr. žlioburti: 1. Senas gyvolis, pašaro neįkąsdamas, žlioberuo[ja] Prk. 2. Žmogus, turėdamas prastas dantis, negalėdamas sukąsnoti, žlioberuo[ja] Prk. ^ Žliõberuo[ja] kaip sena kumelė žąslus Up. \ žlioberuoti; apžlioberuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.